Adakavo socialinių paslaugų namai

Gyvenk geriau! Mes tuo pasirūpinsime!

Adakavo socialinių paslaugų namai - Gyvenk geriau! Mes tuo pasirūpinsime!

Tauragės regione įsibėgėja institucinės globos pertvarkos antrasis etapas

2021-03-29
2020 metų gegužės mėnesį startavo Institucinės globos pertvarkos antrasis etapas – pradėtas projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Jį kartu su atrinktais partneriais įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), finansuoja Europos socialinio fondo agentūra.

Projektas įgyvendinamas 6 Lietuvos regionuose, tarp jų – ir Tauragės regione. Naujos bendruomeninės paslaugos teikiamos Jurbarko ir Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse, planuojama jas pradėti teikti ir Šilalės rajono savivaldybėje. Tauragės regione plėtojamos trijų rūšių naujos paslaugos negalią turintiems darbingo amžiaus žmonėms: apsaugoto būsto, įdarbinimo su pagalba ir pagalbos priimant kasdienius sprendimus.

Apsaugoto būsto paslauga besinaudojančio tauragiškio Edvardo Gasinsko pomėgis – tapyba. Asmeninio archyvo nuotr.

Skepticizmą įveikia bendradarbiavimas

Pertvarkos projekto koordinatorius Gytis Baltrūnas sako, kad įgyvendinant pertvarką labai svarbus savivaldybių vaidmuo – nuo jų įsitraukimo priklauso, ar pasibaigus 3-ejus metus truksiančiam projektui bus toliau plėtojamos paslaugos, kurios suaugusiems neįgaliesiems kuria galimybę gyventi ne institucijoje.

Projektą Tauragės regione koordinuojanti pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė džiaugiasi Tauragės regiono politikų supratingumu. „Man ne kartą teko diskutuoti su regiono savivaldybių administracijų atstovais, politikais, ir manau, kad jie suvokia pertvarkos svarbą“, – sako ekspertė.

Jos teigimu, prasidėjus pertvarkai ne tik dauguma politikų, bet ir dažnas globos įstaigų vadovas ją vertino skeptiškai, netikėjo, kad intelekto ir psichinę negalią turintys žmonės galėtų gyventi savarankiškai, taip nuteikdavo ir savo darbuotojus. „Šiandien to nebeliko“, – tvirtina M. Janavičienė.

Ji pabrėžia, kad regione yra įstaigų, kurios nuo pertvarkos pradžios yra pavyzdys kitoms: „Tokie yra Adakavo socialinių paslaugų namai, kurių vadovė nuo pat pradžių suprato pertvarkos esmę ir ėmėsi inicijuoti permainas. Žinoma, visuomenėje egzistuoja dar daug mitų apie intelekto ir psichikos negalią, bet jeigu įstaigos bendradarbiauja su savivalda, ieško dialogo, tada daug kas išsprendžiama, keičiasi ir visuomenės požiūris.“

Apsaugoto būsto paslauga

Pasak M. Janavičienės, Tauragės regione sėkmingiausiai plėtojama apsaugoto būsto paslauga, kurią teikia trys partneriai: Adakavo socialinių paslaugų namai, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija ir VšĮ „Sudoku“. Žmonėms, kurie iki šiol gyveno globos namuose arba buvo globojami artimųjų, sudaroma galimybė gyventi išnuomotame name ar bute. Tokiame būste gali gyventi iki 4 asmenų, jiems padeda atvejo vadybininkas. Neįgalieji turi naudotis visai bendruomenei pritaikyta, o ne specialiai jiems sukurta infrastruktūra, tai – vienas svarbiausių pertvarkos tikslų.

„Apsaugoto būsto paslauga šiuo metu regione naudojasi 22 asmenys, – pasakoja ekspertė. – Jie turi išmokti gyventi savarankiškai, patys tvarkyti savo biudžetą, mokėti mokesčius, rūpintis buitimi, o tai jiems nėra lengva, nes iki šiol viskas už juos buvo nuspręsta.“

Pagalba priimant sprendimus

Adakavo socialinių paslaugų namai ir VšĮ „Sudoku“ teikia ir pagalbos priimant sprendimus paslaugą. M. Janavičienė sako, kad šios paslaugos nereikia painioti su socialiniu darbu, tai – žmogaus su negalia įgalinimas: asmens savarankiškumo, gebėjimo priimti kasdieninius sprendimus ugdymas, skatinimas dalyvauti visose gyvenimo srityse.

„Mūsų partnerio atrinkti darbuotojai dirba su pasirinktais projekto dalyviais, tampa savotiškais negalią turinčių asmenų advokatais. Žmonės mokomi kreiptis pagalbos tais atvejais, kai jie patys neturi atsakymų. Pavyzdžiui, jie gali paprašyti padėti nusipirkti bilietą ar patarti, kaip parduotuvėje neišleisti visų pinigų“, – pasakoja ekspertė.

Įdarbinimas su pagalba

Įdarbinimo su pagalba paslauga skirta ir negalią turinčiam žmogui, ir darbdaviui – darbo tarpininkas asmens gebėjimus ir galimybes padeda pritaikyti atviroje darbo rinkoje. Ši paslauga, M. Janavičienės teigimu, Tauragės regione įsibėgėja lėčiau.

„Regione nėra daug darbo vietų, neigiamą įtaką daro ir karantinas. Vis dėlto tikiuosi, kad bus teigiamų rezultatų, nes turim šaunių vadybininkų, kurie bendradarbiauja su darbdaviais, Užimtumo tarnyba, – sako ekspertė. – Be to, mūsų tikslas nėra tik įdarbinti projekto dalyvius. Ši paslauga susideda iš kelių etapų. Pirmiausiai žmogus motyvuojamas, aiškinamasi, ką jis galėtų dirbti, kaip užpildyti CV, kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu. Tik tada ieškoma darbo, atitinkančio asmens gebėjimus. Jeigu jam pavyksta įsidarbinti, kurį laiką teikiama lydimoji pagalba, kad žmogus kuo ilgiau išsilaikytų darbo vietoje. Vis dėlto net ir nepavykus įsidarbinti, negalią turintis žmogus jau turės reikiamų įgūdžių, kad vėliau galėtų bandyti savarankiškai ieškoti darbo ir įsidarbinti.“

Nori, kad keistųsi ir visuomenės požiūris

M. Janavičienė apgailestauja, kad pertvarkos projekte dalyvaujantiems partneriams ne visada lengva rasti darbuotojų: „Matyt, asmenys, kurie galėtų dirbti, nesiryžta imtis neišbandytos veiklos. Norėčiau paskatinti ir padrąsinti, nes nė vienas nepaliekamas be pagalbos, organizuojami mokymai. Be to, visada galima remtis į mus, regionų ekspertus – esame savotiški vietininkai, stengiamės visais klausimais padėti.“

Pati M. Janavičienė į globos įstaigų pertvarkos procesą įsiliejo prieš beveik 5-erius metus ir sako dėl to nesigailinti. „Šitas darbas mane „veža“, – prisipažįsta pertvarkos ekspertė. – Esu socialiai jautrus žmogus. Man atrodo visiškai nepriimtina, jog tiek be globos likusiems vaikams, tiek neįgaliesiems nebuvo leista pasirinkti, kur ir su kuo jie nori gyventi. Vienintelis pasirinkimas šiems žmonėms buvo toli už gyvenviečių pastatyti socialiniai globos namai, nes norėta, kad jų gyventojai niekam nekristų į akis. Manau, į pertvarkos „laivą“ ir įsėdau, nes norėjau prisidėti, kad keistųsi šių žmonių gyvenimas ir visuomenės požiūris į juos.“

Institucinės globos pertvarkos projekto inf.

Nuoroda į oficialų šaltinį

Pradedamas vykdyti projektas „Bendruomeninių apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia plėtra Tauragės regione, Pagėgių savivaldybėje“

2021-01-27


Pagėgių savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 15 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-12-0004 „Bendruomeninių apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia plėtra Tauragės regione, Pagėgių savivaldybėje“ sutartį. Projekto vertė – 386.877,82 Eur.  Projektas finansuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektą administruoja Pagėgių savivaldybės administracija.

Projekto problema ir projekto poreikis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2014 m. vykdoma Institucinės globos pertvarka – perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams Lietuvoje procesas. Viena šio plano dalių yra susijusi su didelių socialinės globos įstaigų pertvarkymu – apgyvendinant tikslines grupes bendruomenėse ir kuriant bendruomenines socialines paslaugas. Pertvarkos eigoje asmenims su proto ar psichikos negalia Pagėgių savivaldybėje kuriamos dienos užimtumo centro/ socialinių dirbtuvių paslaugos, steigiami grupinio gyvenimo namai. Projekto tikslas – sudaryti galimybes kiekvienam neįgaliajam gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame.

Siekiant, kad asmenys su proto ir (arba) psichikos negalia (0-40 proc.) galėtų gyventi savarankiškai ar iš dalies savarankiškai socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kito pobūdžio paslaugas gauti bendruomenėje Pagėgių miete bus steigiami grupinio gyvenimo namai į kuriuos iš Adakavo SPN perkeliami 10 asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia. Taip pat bus kuriamas dienos užimtumo centras/ socialiniės dirbtuvės, kuriose dienos užimtumui numatomos 3 vietos, skalbimo paslaugoms numatomos 7 vietos, viso 10 vietų.

Projekto tikslinės grupės:

– iš Adakavo SPN perkeliami 10 asmenų su proto ir (ar) psichikos negalia.

Įgyvendinus projektą, Pagėgių savivaldybėje bus sukurtos sąlygos asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia (0-40 proc.) gyventi savarankiškai ar iš dalies savarankiškai socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kito pobūdžio paslaugas gaunant bendruomenėje bei padidintos galimybės įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje.

Projekto socialiniai partneriai: Adakavo socialinių paslaugų namai, Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namai, Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija.

Projekto veiklų įgyvendinimas numatytas iki 2023 m. sausio 31 d.

 

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus informacija

Interaktyvaus SMART ekrano naudojimo galimybės asmenims su negalia

2020-12-18
Lietuvoje vyksta intensyvus informacinių technologijų naudojimo proveržis. Įvairios inovatyvios programos bei jų priedai, padeda žmonėms su negalia labiau prisitaikyti aplinkiniame pasaulyje, dalinai kompensuoja jų negalią bei leidžia geriau jaustis sveikųjų visuomenėje. Netgi didelę negalią turinčiam asmeniui informacinės technologijos leidžia pajusti, kad ir jis gali daryti tai, ką ir kiti, kad ir jam sekasi. Vidutinę, sunkią ir labai sunkią protinę, psichinę negalią turintys asmenys informacinių technologijų dėka gali ugdyti komunikavimo, kultūrinę – pažintinę kompetencijas, suteikti bendrą supratimą apie artimiausią socialinę aplinką ir ugdyti gebėjimus, atsižvelgiant į jų individualią socialinę patirtį, poreikius ir galimybes.

Adakavo socialinių paslaugų namams labai aktuali socialinių įgūdžių lavinimo kaita ir modernizavimas, todėl labai svarbu suteikti daugiau galimybių informacinių technologijų naudojimo procese. Dirbant su negalią turinčiais asmenimis labai svarbu įdomiai, vaizdžiai pateikti informaciją. Vienas iš tokių būdų yra sujungti naujausias informacines technologijas ir pažinimo procesą – panaudoti interaktyvų ekraną. Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinys įgyvendino projektą „ Interaktyvaus SMART ekrano naudojimo galimybės asmenims su negalia“ finansuojamą iš Tauragės rajono savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšų. Norime padėkoti Tauragės rajono savivaldybei už projekto patvirtinimą ir finansavimą, o Adakavo socialinių paslaugų direktorei Kristinai Anulienei už palaikymą bei paskatinimą įgyvendinant projektą, už suteiktą galimybę, asmenims su negalia, realizuoti save inovatyvaus pobūdžio veikloje.

 

Socialinė darbuotoja Ligita Tamošiūnienė

 

Svarbu atrasti žmogaus stiprybes

2020-10-21

Neseniai minėjome Socialinio darbuotojo dieną. Apie šiame darbe kylančius iššūkius ir naujus vėjus kalbamės su jauna Adakavo socia­linių paslaugų namų socialine darbuotoja Jovita Macijauske.

Esate viena iš projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėt­ra“ darbuotojų. Dirbate su apsaugotame būste įsikuriančiais žmonėmis, kurie iki šiol gyveno didelėse globos įstaigose. Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Iššūkių kyla labai daug – socialiai pažeidžiami asmenys su jais susiduria kone kasdien: pradedant nuo buities, baigiant darbo paieškomis, visaverčiu įsitvirtinimu visuomenėje. Galiu pasidžiaugti, kad turime ir labai sėkmingų atvejų – Edvardas su Žaneta, prieš 3 mėnesius apsigyvenę apsaugotame būste, puikiai prisitaikė, praėjo adaptacinį laikotarpį. Dabar jau einame į kitus etapus – ieškome darbo. Deja, Lietuvoje situacija nėra labai palanki neįgaliems asmenims. Visi mes ieškodami darbo susiduriame su iššūkiais, o turintys ribotą darbingumą asmenys – su dvigubai didesniais. Ne paslaptis, kad įsidarbinti trukdo išsilavinimo, patirties stoka, o labiausiai – darbdavių požiūris. Mes, visuomenė, vis dar bijome riboto darbingumo asmenų. Ypač jei išgirstame, kad tai yra psichikos negalia. Matau daug ir pačių negalią turinčių žmonių išankstinių nuostatų. Jie išsigąsta ir darbdavių požiūrio, sutrinka susidūrę su biurokratinėmis kliūtimis. Mano, kaip socialinės darbuotojos, pareiga pamatyti, kas jiems trukdo įsitvirtinti visuomenėje ir padėti įveikti tas kliūtis.

Turbūt nelengva pačiam žmogui, niekada nedirbusiam, keletą kartų išgirdusiam „ne“ dar kartą kreiptis į darbdavį. Kaip jam galima padėti?

Be abejo, turime visą laiką būti šalia. Globos įstaigoje visą gyvenimą praleidęs žmogus mažai ką turi įrašyti į savo gyvenimo aprašymą. Bet aš žinau, kad jis, gyvendamas institucijoje, puikiai tvarkėsi, stengėsi, atliko įvairius darbus bendruomenėje. Tai, kad žmogus neturi išsilavinimo, nereiškia, kad jis nesugebės gerai dirbti. Bet tai reikia paaiškinti ir darbdaviui. Socialinio darbuotojo dalyvavimas darbo pokalbyje veikia kaip geriausias gyvenimo aprašymas. Mes stengiamės atskleisti darbingąją žmogaus pusę.

Ar gali vienas socialinis darbuotojas įveikti visus šiuos iššūkius?

Būtina kompleksinė pagalba – sprendžiant socialines prob­lemas svarbu įtraukti įvairius specialistus. Turime padėti žmogui išnaudojant visus bendruomeninius resursus. Manau, kad gebėjimas bendradarbiauti yra profesionalumo ženklas. Būna įvairių situacijų – pavyzdžiui, asmenims, apgyvendintiems socialinės globos įstaigoje, reikia atidaryti banko sąskaitą, pavėžėti, paūmėja ligos, būtina psichologo pagalba ir pan. Svarbu turėti kolegų kontaktus ir palaikyti su jais nuolatinį ryšį, nevengti kreiptis pagalbos.

To kompleksinio, sisteminio požiūrio dažnai ir pasigendame įvairiais lygmenimis – nuo Vyriausybės iki socialinių darbuotojų seniūnijose.

Aš matau pozityvius pokyčius. Manau, kad ne tik kalbama, bet daugeliu atvejų ir realiai bendradarbiaujama įvairiais lygmenimis. Įvairūs mokymai padeda užmegzti ryšį su kolegomis kituose sektoriuose. Jei iškyla problemų, klausimų, aš visada galiu kreiptis į specialistus. Gal tai priklauso nuo darbovietės, institucijos požiūrio. Galiu tik pasidžiaugti Adakavo socia­linių paslaugų namų direktorės Kristinos Anulienės požiūriu į šį sektorių. Sulaukiu didžiulės pagalbos ir palaikymo iš vadovės, kolegų ir tai labai gelbėja.

Tiesa, matau ir trūkumų, dažniausiai biurokratiniame lyg­menyje. Pavyzdžiui, žmogui pagalbos reikia čia ir dabar, bet be pažymos jos negalime suteikti. Taip prarandamas laikas.

Jūs kalbate apie tai, kad socialinis darbuotojas gali padėti žmogui pasiekti labai regimų pokyčių. Ar lengva tai padaryti?

Socialiniame darbe nėra vieno būdo, kaip dirbti. Taip, yra gairės, yra socialinio darbuotojo etika, esame įgiję išsilavinimą, bet viskas kinta. Reikia nuolat domėtis, sekti, prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat labai svarbus ir paties socialinio darbuotojo, kaip asmenybės, indėlis.

Turime nuolat pasitelkti kūrybiškumą. Šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu į problemas žiūrėti plačiau, nes kitaip nematysi visų galimybių, kaip jas spręsti. Neužtenka tik gerai išmanyti socialinį darbą, turi domėtis ir kitomis sritimis, ypač žmogaus psichologija – įžvelgti problemą, kol ji dar neprasidėjo ir užbėgti įvykiams už akių. Socialiniame darbe kiekvienas žmogus turi gauti individualią pagalbą – tokią, kokios jam reikia. O įgyvendinant apsaugoto būsto projektą tai ypač ryšku. Vienam žmogui reikės pagalbos registruojantis pas gydytoją ar į kitas institucijas, kitą reikės tiktai palydėti, o trečiam reikės smulkmeniškai padėti, parodyti, nuolatos paskatinti. Turime leisti žmogui pačiam priimti sprendimus, mes tik stebime ir padedame prisitaikyti naujose aplinkybėse, pastipriname, palydime.

Šiuo metu socialinės globos įstaigose gyvena dar ne vienas tūkstantis negalią turinčių žmonių. Vien Aknystose – apie 200. Ar realu, kad jie visi galėtų būti perkelti į bendruomenę?

Aš tikiuosi, kad sudarius tinkamas sąlygas tai įmanoma. Randasi vis daugiau iniciatyvų, projektų, vis daugiau asmenų apgyvendinama savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste.

Tačiau visuose lygmenyse turi būti labai didelė valia daryti pokyčius, turi būti daug pastangų valstybiniu mastu. Šio proceso negalime matuoti pinigais. Į jį turi būti įtraukti daugybė specia­listų, jie turi būti kompetentingi, kruopščiai atrinkti. Kartais girdžiu istorijas, kad žmogumi netikėjo ne tik aplinka, bet ir jis pats. Asmuo buvo pasirinkęs destruktyvų elgesį. Bet atsidūręs tinkamoje terpėje jis pradėjo keistis. Žmogus pajuto, kad gali valdyti savo ligą, pamatė, kad šioje kovoje jis nepaliekamas vienas. Taip, iki tikslo dar labai toli, bet minimalūs pasikeitimai jau yra matomi. Ir tai yra daug.

Persikėlus į apsaugotą būstą asmeniui suteikiama visa socialinė pagalba, tereikia pačiam norėti kabintis į gyvenimą. Kai aš žiūriu į klientų akis, dažnai matau jose v iltį, tikėjimą kad jie gali gyventi savarankiškai. Aš tikiu, kad kuo plačiau bus skleidžiama ta geroji patirtis, tuo greičiau atsiras palanki terpė ir visuomenei keistis, mažės klaidingų stereotipų.

Ar įmanoma, kad tai įvyks artimiausiu metu?

Globos namų pertvarka – ilgalaikis procesas. Gal ateity šis procesas vyks kitaip. Tačiau tikiu, kad dabar vykstantys pokyčiai veda prie progreso. Štai Adakavo socialinių paslaugų namai šiemet labai praplėtė socialinių paslaugų spektrą. Tai kalba apie nemažus pokyčius visam regionui. Manau, kad pertvarka jau dabar duoda rezultatų.

Labai džiaugiuosi, kad į socia­linį darbą ateina nemažai jaunų kolegų, kurie turi ir pakankamai žinių, ir motyvacijos sukurti pokytį. Vyresnių kolegų patirtis čia taip pat labai svarbi, ji padeda greičiau suprasti vykstančius procesus, kiek įmanoma, išvengti klaidų. Džiugu, kad mes, jauni žmonės, esame vertinami, mums suteikiama erdvės darbui, pasitikima sprendžiant iškylančias problemas.

Kalbėjosi Aurelija BABINSKIENĖ

Tauragės padalinio kūno kultūros ir sporto diena

2020-10-16

Tauragės padalinio dienos socialinės globos institucijoje paslaugų gavėjai ir ilgalaikės globos gyventojai  š. m. spalio 7 d. paminėdami Kūno kultūros ir sporto dieną vyko į Tauragės vasaros estradą. Stiprindami sveikatą, fizinį pajėgumą, lydimi mėgstamos muzikos, visi su smagia nuotaika  atliko mankštą, įvairias užduotis, žaidimus su kamuoliu, pabėgiojo, netgi palenktyniavo. Aktyviai praleidę laiką visi paslaugų gavėjai buvo kupini labai gerų emocijų. Kūno kultūros ir sporto diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008 metais. 1934 m. spalio 1 d. pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto institucija – Kūno kultūros rūmai, kurie pradėjo rūpintis ir visos tautos kūno kultūra, skiepijo mintį, jog svarbiausia – sveika ir išauklėta tauta.

Užimtumo specialistė Silvija Žukauskienė

 

Tauragės padalinio dienos socialinės globos institucijoje paslaugų gavėjų dailės terapija

2020-10-16

Tauragės padalinio dienos socialinės globos institucijoje paslaugų gavėjai įsijungdami į neįgaliųjų socialinį integracijos procesą bendruomenėje vyko į Tauragės neįgaliųjų dienos centrą. Pirmiausia dalyvavo edukaciniame tapybos užsiėmime su ten dirbančiu savanoriu Edvardu Gasinsku. Tai ilgas kūrybinis procesas, kuomet jaunuoliai išpiešia savo dėmeles, o jau paskutinius akcentus užbaigia Edvardas.

Užimtumo specialistė Silvija Žukauskienė

Tauragės padalinio ilgalaikės globos gyventojų iškyla

2020-10-13

Tauragės padalinio ilgalaikės globos gyventojai ir darbuotojai š. m. rugsėjo 16 d. vyko į "Taurų parką"! Palepinus vasariškai šilumai ir saulei, visiems buvo labai smagu atsipalaiduoti ir pajusti geras emocijas. Gyventojai pasivaikščiojo po parką, atsipalaidavo, pasisupo ant sūpynių, o po to pasivaišino keptomis dešrelėmis ir kitomis vaišėmis.  Po iškylos aplankė Tauragės konvencijos paminklą, skirtą Prūsijos ir Rusijos karinių junginių nepuolimo sutarties pasirašymui.

Užimtumo specialistė Silvija Žukauskienė

Tauragės padalinio dienos socialinės globos institucijoje paslaugų gavėjų iškyka

2020-10-13

Tauragės padalinio dienos socialinės globos institucijoje paslaugų gavėjai, jų tėveliai ir darbuotojai š. m.  rugsėjo 15 d. vyko į "Taurų parką". Trokšdami ištrūkti iš patalpų ir pasimėgauti vasarą primenančia saule ir grynu oru, buvo surengtas smagus piknikas su lauko pramogomis: pasivaikščiojimais, šokiais, dainomis ir žaidimais. Buvo labai smagu!!!

Užimtumo specialistė Silvija Žukauskienė

 

Mėsainių diena GGN

2020-10-01

GGN gyvetojai pasinėrė į dar neatrastus skonius ir pirmą kartą gamino bei valgė mėsainius. Džiaugiasi širdis, kai net maži dalykai gali nustebinti ir visai dienai užtikrinti gerą nuotaiką.

 

Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė

Rudens darbai GGN

2020-10-01

Rudens pradžia GGN gyventojams buvo tikrai kupina veiklos. Nurinktas derlius įpareigoja paruošti žemę kitiems metams, taigi buvo sukasta žemė, pasėta žolė ir atlikti kiti lauko darbai. Beje, užaugintą derlių reikėjo paruošti žiemai, todėl vyko intensyvūs marinavimo bei koncervavimo darbai.

Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė

 

Deserto gaminimas GGN

2020-09-30
Cinamonas – vienas populiariausių aromatų šaltuoju metų laiku, kada norime jaukumo bei sušildančio kvapo… Būtent jo aromatas ir pasklido Grupinio gyvenimo namuose, kuomet gaminome itin paprastą, tačiau visiems labai patikusį sveikuolišką užkandį. Šįsyk tai buvo varškės kremu įdaryti obuoliai, pagardinti riešutais. Toks desertas ir šiltos arbatos puodelis yra tai, kas gali praskaidrinti niūrias rudens dienas.

Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė

Žolinės Adakave

2020-08-26

Jau nužvangėjo paskutiniai dalgiai,
Ir pasišiaušė dirvose ražienos.
Laukuos erdvu,-
Ir man taip gera,
Kad esu aš čia.

(Vincas Mykolaitis Putinas)

Šių metų rugpjūčio 14 dieną, rinkomės kiemelyje paminėti ir atšvęsti ‚Žolinę“, kurios tema šiemet buvo „Mano skrybėlaitė puošiasi žolynais“. Rinkome įvairius žolynus, skynėme gėles, o po to kiekvienas savaip komponuodami įvairius augalus kūrėme skrybėlaites. Vėliau jas demonstravome visiems šventės dalyviams. Šventės metu žaidėme įvairius žaidimus: rišome žolynų puokštes, užrištomis akimis liesdami, uostydami bandėme atspėti koks tai augalas. Taip pat užrištomis akimis šventės dalyviai ragavo įvairias uogas, spėjo jų pavadinimą. Šokome lietuvių liaudės šokius. Šventės pabaigoje vaišinomės šių metų derliaus bandelėmis.

Dėkojame šventėms dalyviams už nuostabiais žolynų skrybėlaites.

Šventę organizavo: socialinės darbuotojos Aušra ir Laura.


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas