Adakavo socialinių paslaugų namai

Gyvenk geriau! Mes tuo pasirūpinsime!

Adakavo socialinių paslaugų namai - Gyvenk geriau! Mes tuo pasirūpinsime!

5-iuose kvadratiniuose metruose – visas pasaulis…

2018-09-25

fot. Marek Czaja

„Ex nihilo nihil fit – iš nieko niekas neatsiranda“… Šokis, kaip ir medis yra ne daiktas, o procesas. Lenkiamės mūzai Terpsichorei, palaiminusiai mus tam šokio procesui, kuris leido šokti savo sielai, leido būti sau savimi – didesniu, gražesniu, stipresniu. Tai didžiulė jėga ir ji palaimino mus. Jau vienuoliktus metus Adakavo socialinės globos namų teatro grupė „Skudurinė Onutė“ dalyvauja teatro raiškos festivalyje-konkurse Lenkijoje. Rugsėjo 9-14 dienomis Lenkijos miestelis Tczew prisipildė teatrine dvasia, žmonėmis iš įvairių europos, o ir ne tik, šalių delegacijomis. Šįkart Adakavo artistai teatrui prisimatavo contemporary šokio rūbą. Pasiruošimas vyko allegro tempu. Jame sutilpo visas pasaulis, artistai žongliravo kūnu, mintimis, išgyvenimais, patirtimis, emocijomis. Toji žmogaus „Juodoji dėžė“, kuri talpina paslaptingą pasaulį ir išskirsto pojūčius impulsais, signalais, kuriems atsainiai tampa  paklusnus kūnas. Vertybė, pasirodo, yra pats procesas ir žemiškas jaudulys, o laukimas rezultatas, tai – svajonių ir lūkesčių išsipildymas. Ir kokios galingos gali būti mintys, laiku ir vietoje pasakytas išmintingas žodis, netgi žvilgsnis kuris užburia. Būti kitokiu – tai ne prakeikimas, o palaima. „Mes visuomet ruošiamės gyventi, bet niekada iš tiesų negyvename.“ /Amerikiečių rašytojas Ralphas Waldo Emersonas /, todėl Adakavo artistai gyveno, gyveno teatru, šokiu, muzika ir pamažu prisijaukino sėkmę, kurią pasivijo  Lenkijoje. Šios sėkmės vijosi 33-ys teatrinės grupės iš: Afrikos (PRA), Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Ukrainos, Gruzijos, Baltarusijos ir pačios Lenkijos.
Kurdami šokio spektaklį „5 kvadratiniai metrai“ ieškojome nepatirtų, naujų kūrybos modelių: „devised (sukurtas)“, „collaborative (bendradarbiavimas) “, kurios pabrėžė ne rezultatą, bet patį kūrybos metodą. Šios formos teatro svarba yra jo akcentuojamas eklektiškas procesas, kuriam reikalingos inovacijos, išradingumas, vaizduotė, rizika ir pirmiausia – visiškas grupės  atsidavimas darbui. Mūsų šokio spektaklis įgyjo performanso ir manifesto formą, kuri palietė giliausias ir  aštriausias atminties problemas ir veikė ne tiek estetinius, kiek gilius psichologinius jausmų klodus. Mūsų kūrybos dėmesys, rengiantis konkursui, kitoniškumui – tam, kas išsiskiria iš daugumos ir yra individualu, nepakartojama. Kitoniškumas provokuoja naujai pažvelgti į pasaulį. Tai gali būti poelgis, keičiantis nusistovėjusias vertybes, naujas požiūris į aplinką ir visuomenę arba pamirštas išgyvenimas, kuris sužadina kolektyvinę atmintį.  Suvokėme, kad neužtenka vien perskaityti Pikviką ar iškalti Fausto monologą, ar atkartoti juos tik scenoje, suvokėme, kad mūsų kitoniškumas turi būti filosofiškas, netobulų formų, keistų rekvizitų ir nepatogių kūno judesių harmoniga visuma. Ir dabar, po susigulėjusio laiko, nereikia ieškoti žodžių ar temos apie ką pasakojome, tai reiškia suveikė motyvacija ir ji yra ne momentinė. Nekalbėsime ditirambais, bet pasakysime taip: cirkuliuoja poreikis, prasivalė sisteminės funkcijos, kurios užsineša nuo stovinčio vandens.
Nesame menininkai su privilegijuotais vardais, bet esame išmokę pamoką, jei nori, kad tave matytų, išgirstų ir gilintųsi į tavo mintis žiūrovas, turi visuomet būti keliais žingsniais nubėgęs į savęs priekį, nuo savęs realaus, nuo savęs pačio – apie tai ir pasakojome žiūrovui. Žinia, šokį papildo muzika, muziką puošia žodis, o žodį skleidžia žmogus kuriame telpa visas spalvotas pasaulis. Bendros šventės, palaikymas, pakili nuotaika, pasiruošimo šurmulys – viskas gimsta iš buvimo drauge, kad gyventume gražiau, darniau, prasmingiau. Mūsų istorijos iš kasdienybės, iš vidinių emocijų, iš paprastų, žmogiškų, bet tikrų istorijų. Kūrėjui reikia artisto, artistui reikia žiūrovo, žiūrovui reikia kūrėjo, taip ir sukasi ratas visą amžinybę, kad užpildytų mūsų dvasinius klodus ir išlaisvintų kūrybiškumą. „Nemokamai galima gėrėtis saulėtekiais ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir laukais, nuostabia jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą nakties menę. Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai. Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus miesto rūmus. Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo – štai ir viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save.“- Axel Munthe. Viskas yra susiję ir nėra nieko šiame gyvenime atsitiktinio.

Su meile, Adakavo SGN bendruomenė


Daugiau nuotraukų rasite čia

Kategorija: Naujienos

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas