Adakavo socialinių paslaugų namai

Gyvenk geriau! Mes tuo pasirūpinsime!

Adakavo socialinių paslaugų namai - Gyvenk geriau! Mes tuo pasirūpinsime!

Respublikinis neįgaliųjų renginys „Ir aš galiu 2018“

2018-11-10

Adakavo socialinių paslaugų  namai jau trečią kartą organizuoja Respublikinį neįgaliųjų renginį „Ir aš galiu“. Pirmą kartą „Ir aš galiu“ vyko 2011 metais taip pat Tauragės kultūros centre. Renginys skirtas per meninės išraiškos priemones parodyti negalią turinčio asmens gebėjimus ir suteikti galimybę saviraiškai, kai kam gal vienintelę galimybę pasirodyti scenoje. Adakavo socialinės globos namai šiuo renginiu siekia mažinti  (protinę, psichinę) negalią turinčių asmenų socialinę atskirtį, suteikdami bendruomenei į negalią turintį žmogų pažvelgti  iš gebėjimų ir galimybių perspektyvos. Šiemet renginyje „Ir aš galiu“ dalyvavo 18 neįgaliųjų kolektyvų iš visos Lietuvos: Ventos, Strūnos, Kalvarijos, Jotainių, Padvarių, Aknystos, Kėdainių, Kupiškio, Strėvininkų, Macikų, Ilguvos, Lavėnų, Suvalkijos, Didvyžių, Skėmų, Utenos, Adakavo socialinės globos namų, Raseinių dienos centras „Vilties takas“. Kolektyvai vieni kitiems dovanojo nepaprastus (teatrališkus, meniškus, artistiškus, muzikalius) pasirodymus. Renginį vedė Tauragės kultūros centro kultūrinių renginių organizatorius Justas Kirstukas. Kolektyvus sveikino LR seimo narės Aušrinės Norkienės atstovė Sandra Triukaitė- Valinčienė, Tauragės savivaldybės atstovai: mero pavaduotoja Virginija Eičienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Navickas, tarybos nariai Rita Grigalienė, Iveta Skurvydienė, Vidas Bičkus, socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Rimkuvienė, Šilalės socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė, institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Tauragės regionui Marijona Janavičienė, Adakavo parapijos klebonas Arūnas Bladžius, Raseinių dienos centro „Vilties takas“ direktorė Asta Stanaitienė, socialinės globos namų direktoriai.

Pagrindinį prizą laimėjo Adakavo socialinių paslaugų namų teatro grupė su šokio spektakliu „Penki kvadratiniai metrai“. Visi kolektyvai buvo apdovanoti, pastebėti. Šventės uždarymui neįgaliesiems koncertavo grupė „Lietuvaičiai“.

 

Socialinė darbuotoja Lina Rimkienė

Mirusiųjų minėjimo diena – Vėlinės

2018-11-05

Tik kartą metuose, būtent per Vėlines, prasiveria amžinybės vartai, pro kuriuos matome daugiau, negu eilinę dieną. Tuomet žiūrime ir matome ne akimis, o širdimi… Patiriame didžiulės meilės, pagarbos, nusivylimo ar sielvarto graudulio srautą.

Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 d. Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakes. Neretai šventė susilieja su lapkričio 1 d., kai minima Visų šventųjų diena ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos. Bet kapai aplankomi dažniau lapkričio 1d., kuri Lietuvoje yra ne darbo diena. Todėl įstaigos gyventojai ir darbuotojai ėjo lankyti gyventojų kapus spalio 31 d. Taigi, susirinkus gausiam būriui žmonių su krepšeliais, kuriuos kūrėme patys, ėjome  į kapines.  Prie paminklo įvyko paminėjimas, buvo sukalbėta malda ir tylos minute pagerbti anapilin išėję gyventojai.

 

Socialinė darbuotoja užimtumui: Simona Paulauskaitė

Užimtumo specialistė: Marija Bertašiūtė

GGN gyventojų apsilankymas PRC

2018-10-31

Spalio 16 dieną Grupinio gyvenimo namų gyventojai lankėsi Tauragės Profesinio rengimo centre, kuriame buvo supažindinti su įvairiomis mokymo programomis. Už suteiktą įdomią bei  naudingą informaciją norime širdingai padėkoti Vilmai Liorančienei, kuri ne tik tądien aprodė mums įstaigą, tačiau taip pat buvo ir maloni pašnekovė. Gyventojai su pedagogais diskutavo, domėjosi ateities galimybėmis įgyti naujų įgūdžių ar patobulinti jau turimus. Keletas valandų, praleistų Profesinio rengimo centre tikrai neprailgo, o iš ten išėjome su viltimis sugrįžti ir tobulėti.

 

Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė

GGN gyventojai sportuoja miesto parke

2018-10-31

Spalio 11 diena grupinio gyvenimo namų gyventojams buvo itin aktyvi. Vykome prie upės Jūros, kur smagiai pasivaikščiojome pakrante, o kadangi esame stiprūs, drąsūs, vikrūs, tai išbandėme ir ten esančius visus treniruoklius.

 

Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė

gallery

Grupinio gyvenimo namų gyventojų apsilankymas miesto mugėje

2018-10-31

Spalio 12 dieną grupinio gyvenimo namų gyventojai lankėsi Tauragės pilies aikštėje, kur vyko tautodailės ir amatų mugė „Rudens spalvos“. Mugėje matėme tautodailininkų ir amatininkų dirbinių, tautinio kulinarinio paveldo produktų bei gausybė vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų.

 

Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė

Grupinių gyvenimo namų aplinka vasarą

2018-10-20

Grupinio gyvenimo namų gyventojai vos tik įsikūrę naujuose namuose susikasė mažą daržą, visą sezoną jį prižiūrėjo, o atėjus tinkamam laikui rinko derlių, iš kurio vėliau ruošė atsargas žiemai. Siekdami susikurti aplinką, kurioje būtų jauku gyventi, jie iniciatyviai tvarko, puoselėja kiemo teritoriją, prižiūri krūmus ir gėlynus.

Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė

Laikino atokvėpio paslauga

2018-11-14

Adakavo socialinių paslaugų namai ir  Viešoji įstaiga „Jurbarko socialinės paslaugos“ , vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 27 d. Viešojo pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 14-105 ir abiejų įstaigų 2018 m. birželio 1 d. pasirašyta Jungtinės veiklos sutartimi „ Laikino atokvėpio paslaugos įstaigoje, namų aplinką atitinkančioje aplinkoje proto ar (ir) psichikos negalią turintiems asmenims, jų šeimos nariams, tėvams ar globėjams Tauragės regione“ siūlo 10 paslaugų gavėjų ( VŠĮ „Jurbarko socialinės paslaugos-6 paslaugų gavėjai, Adakavo socialinių paslaugų namai-4 paslaugų gavėjai, gyvenantiems Tauragės regione, gauti nemokamai laikino atokvėpio paslaugą institucijoje. Visą informacija apie šią paslaugą rasite čia (atsisiųsti).

Direktorė Kristina Anulienė

Dviračių žygis

2018-10-29

2018 m. rugsėjo 11 d. Adakavo socialinės globos namų dviratininkų komanda Petras Valskis, Žydrūnas Gedminas, užimtumo specialistė Simona Paulauskaitė ir šių eilučių autorius dalyvavo Druskininkuose dviračių žygyje “Žvaigždžių orbita“, kuris skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Šį žygį organizavo Suvalkijos socialinės globos namai. Dviračių žygio dalyviai startavo nuo Druskonio ežero pakrantės ir jų trasa tęsėsi apie 10 km. Dviratininkai vyko dviračių takais, grožėdamiesi  Druskonio ežero, Nemuno, poilsio parko apylinkėmis. Taip pat aplankėme A. Čiurlionio skulptūrų ir poilsio parką. Dėkoju komandos nariams  už parodytą energiją, malonų bendravimą, vairuotojui Albertui Vaitkevičiui ir Adakavo SGN administracijai už suteiktas galimybes dalyvauti žygyje.

Užimtumo specialistas R. Levanauskas

Plačiau

Išvyka į Naisius

2018-10-29

Šią vasarą Adakavo socialinės globos namų gyventojai pabuvojo įspūdingoje išvykoje – Naisiuose (Šiaulių r.) Ten aplankė Naisių žemės istorijos muziejų, Saulės aikštę, Triušių salą, Baltų žolynų muziejų, Baltų dievų skulptūrų muziejų, Inkilų muziejų, Alkos kalną, Baltų areną, Karališkųjų žalčių šeimyną ir nuostabų Žemaitukų ūkį, kuriame galėjo paliesti ir paglostyti gražuolius žirgus. Grįžtant aplankė Kryžių kalną.

Soc. darbuotoja Lina Maraulienė

Burbuliatorius Adakave

2018-10-29

Spalio 10-ta diena, tai įsibėgėjęs ruduo kalendoriuje. Termometrai rodo 15 – 20 °C. Ta proga susirinkome į „Burbuliatorius“. Pūtėme muilo burbulus į žydrą padangę, skleisdami šypsenas, gėrį, bei optimizmą, kuris užkrečia! Ragavome vaišes ir žinoma daug šokome!

Socialinė darbuotoja užimtumui Simona Paulauskaitė

Plačiau

Grupinio gyvenimo namų veikla

2018-10-08

Grupinio gyvenimo namų gyventojai vos tik įsikūrę naujuose namuose susikasė mažą daržą, visą sezoną jį prižiūrėjo, o atėjus tinkamam laikui rinko derlių, iš kurio vėliau ruošė atsargas žiemai. Siekdami susikurti aplinką, kurioje būtų jauku gyventi, jie iniciatyviai tvarko, puoselėja kiemo teritoriją, prižiūri krūmus ir gėlynus.

Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė

Rudenėlis Adakavo socialinės globos namuose

2018-10-08
Ruduo ateina laukais,
Ruduo ateina miškais.
Ruduo ateina tada, kai lapai keičia spalvas…

Ruduo jau atėjo ir pas mus, o mes jį pasitinkame su šypsenomis veiduose…

Socialinė darbuotoja Salomėja Pipirienė

5-iuose kvadratiniuose metruose – visas pasaulis…

2018-09-25

fot. Marek Czaja

„Ex nihilo nihil fit – iš nieko niekas neatsiranda“… Šokis, kaip ir medis yra ne daiktas, o procesas. Lenkiamės mūzai Terpsichorei, palaiminusiai mus tam šokio procesui, kuris leido šokti savo sielai, leido būti sau savimi – didesniu, gražesniu, stipresniu. Tai didžiulė jėga ir ji palaimino mus. Jau vienuoliktus metus Adakavo socialinės globos namų teatro grupė „Skudurinė Onutė“ dalyvauja teatro raiškos festivalyje-konkurse Lenkijoje. Rugsėjo 9-14 dienomis Lenkijos miestelis Tczew prisipildė teatrine dvasia, žmonėmis iš įvairių europos, o ir ne tik, šalių delegacijomis. Šįkart Adakavo artistai teatrui prisimatavo contemporary šokio rūbą. Pasiruošimas vyko allegro tempu. Jame sutilpo visas pasaulis, artistai žongliravo kūnu, mintimis, išgyvenimais, patirtimis, emocijomis. Toji žmogaus „Juodoji dėžė“, kuri talpina paslaptingą pasaulį ir išskirsto pojūčius impulsais, signalais, kuriems atsainiai tampa  paklusnus kūnas. Vertybė, pasirodo, yra pats procesas ir žemiškas jaudulys, o laukimas rezultatas, tai – svajonių ir lūkesčių išsipildymas. Ir kokios galingos gali būti mintys, laiku ir vietoje pasakytas išmintingas žodis, netgi žvilgsnis kuris užburia. Būti kitokiu – tai ne prakeikimas, o palaima. „Mes visuomet ruošiamės gyventi, bet niekada iš tiesų negyvename.“ /Amerikiečių rašytojas Ralphas Waldo Emersonas /, todėl Adakavo artistai gyveno, gyveno teatru, šokiu, muzika ir pamažu prisijaukino sėkmę, kurią pasivijo  Lenkijoje. Šios sėkmės vijosi 33-ys teatrinės grupės iš: Afrikos (PRA), Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Ukrainos, Gruzijos, Baltarusijos ir pačios Lenkijos.
Kurdami šokio spektaklį „5 kvadratiniai metrai“ ieškojome nepatirtų, naujų kūrybos modelių: „devised (sukurtas)“, „collaborative (bendradarbiavimas) “, kurios pabrėžė ne rezultatą, bet patį kūrybos metodą. Šios formos teatro svarba yra jo akcentuojamas eklektiškas procesas, kuriam reikalingos inovacijos, išradingumas, vaizduotė, rizika ir pirmiausia – visiškas grupės  atsidavimas darbui. Mūsų šokio spektaklis įgyjo performanso ir manifesto formą, kuri palietė giliausias ir  aštriausias atminties problemas ir veikė ne tiek estetinius, kiek gilius psichologinius jausmų klodus. Mūsų kūrybos dėmesys, rengiantis konkursui, kitoniškumui – tam, kas išsiskiria iš daugumos ir yra individualu, nepakartojama. Kitoniškumas provokuoja naujai pažvelgti į pasaulį. Tai gali būti poelgis, keičiantis nusistovėjusias vertybes, naujas požiūris į aplinką ir visuomenę arba pamirštas išgyvenimas, kuris sužadina kolektyvinę atmintį.  Suvokėme, kad neužtenka vien perskaityti Pikviką ar iškalti Fausto monologą, ar atkartoti juos tik scenoje, suvokėme, kad mūsų kitoniškumas turi būti filosofiškas, netobulų formų, keistų rekvizitų ir nepatogių kūno judesių harmoniga visuma. Ir dabar, po susigulėjusio laiko, nereikia ieškoti žodžių ar temos apie ką pasakojome, tai reiškia suveikė motyvacija ir ji yra ne momentinė. Nekalbėsime ditirambais, bet pasakysime taip: cirkuliuoja poreikis, prasivalė sisteminės funkcijos, kurios užsineša nuo stovinčio vandens.
Nesame menininkai su privilegijuotais vardais, bet esame išmokę pamoką, jei nori, kad tave matytų, išgirstų ir gilintųsi į tavo mintis žiūrovas, turi visuomet būti keliais žingsniais nubėgęs į savęs priekį, nuo savęs realaus, nuo savęs pačio – apie tai ir pasakojome žiūrovui. Žinia, šokį papildo muzika, muziką puošia žodis, o žodį skleidžia žmogus kuriame telpa visas spalvotas pasaulis. Bendros šventės, palaikymas, pakili nuotaika, pasiruošimo šurmulys – viskas gimsta iš buvimo drauge, kad gyventume gražiau, darniau, prasmingiau. Mūsų istorijos iš kasdienybės, iš vidinių emocijų, iš paprastų, žmogiškų, bet tikrų istorijų. Kūrėjui reikia artisto, artistui reikia žiūrovo, žiūrovui reikia kūrėjo, taip ir sukasi ratas visą amžinybę, kad užpildytų mūsų dvasinius klodus ir išlaisvintų kūrybiškumą. „Nemokamai galima gėrėtis saulėtekiais ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir laukais, nuostabia jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą nakties menę. Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai. Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus miesto rūmus. Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo – štai ir viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save.“- Axel Munthe. Viskas yra susiję ir nėra nieko šiame gyvenime atsitiktinio.

Su meile, Adakavo SGN bendruomenė


Daugiau nuotraukų rasite čia


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas